Atitiktis kaip operacinės veiklos dalis: realaus laiko įrodymai, o ne metinis „checklist“
Feb 23, 2026
Daugelis įmonių vis dar supranta atitiktį kaip metinį auditą: politikų ir dokumentų sąrašą, kurį reikia paruošti prieš auditoriaus vizitą. Tačiau šis požiūris greitai tampa nepakankamas. Nauji ES reglamentai – tokie kaip TIS2 (anksčiau vadinta NIS2) ir DORA – keičia taisykles: organizacijos turi ne tik turėti politikų, bet ir galėti bet kuriuo momentu įrodyti, kad jų kontrolės veikia realiai ir efektyviai.
Nuo statinio audito prie nuolatinės atitikties
Senasis metinio audito modelis dažniausiai atrodė taip:
Paruošti dokumentus.
Surinkti įrodymus auditui.
Laimėti auditoriaus patikrinimą.
Įdiegti pakeitimus kitais metais.
Tačiau ši paradigma nebeatitinka šiandienos reguliavimo realybės. Tiek TIS2, tiek DORA reikalauja, kad organizacija galėtų bet kada pateikti įrodymus apie veikiančias kontrolės priemones ir jų rezultatus – ne tik kartą per metus.
Tai reiškia, kad atitiktis turi tapti operacinių procesų dalimi, o ne tik projektiniu veiksmu „prieš auditą“.
Kas yra realaus laiko atitiktis?
Realaus laiko atitiktis reiškia, kad organizacija:
Nuolat stebi ir fiksuoja kontrolės priemonių veikimą – duomenų telemetrija, log’ai ir kiti signalai renkasi nuolatos.
Automatiškai generuoja įrodymų paketus, kurie yra pasirengę pateikti reguliuotojams bet kuriuo metu.
Integruoja atitiktį į kasdienius procesus, o ne palieka tai metiniam „sudarymui“.
Pagrindinis skirtumas – ne tik turėti dokumentaciją, bet galėti įrodyti, kad sistema veikia ir šiandien.
Kodėl metinis „checklist“ nebeatitinka verslo realybės?
Nauji teisės aktai – ypač DORA – reikalauja ne tik apskritų datų ataskaitų, bet veiksmų stebėjimo ciklo ir veiksmų efektyvumo įrodymų realiu laiku.
Pavyzdžiui:
DORA numato griežtas ICT incidentų ataskaitų teikimo taisykles ir reikalauja greito pranešimo apie technologinius sutrikimus ar saugumo incidentus.
Tiek DORA, tiek TIS2 pabrėžia nuolatinį rizikos valdymą ir tiekėjų stebėjimą, o tai neįmanoma be nuolatinės veiklos priežiūros.
Tokie reglamentai daro aiškų reikalavimą – atitiktis turi būti dokumentuota, stebima ir įrodyta čia ir dabar, o ne „paruošta auditui“ kartą per metus.
Praktinis atitikties integravimas į operacijas
Norint veiksmingai pereiti nuo metinio audito prie realaus laiko atitikties, organizacijos turi:
1. Identifikuoti ir apibrėžti valdymo kontrolės rodiklius
Ne tik „ką turime“, bet ir ką ir kaip matysime kiekvieną dieną.
2. Integruoti telemetrijos ir stebėjimo sprendimus
SIEM, EDR ar kitos stebėjimo technologijos – tai ne tik saugumo signalai, bet ir atitikties įrodymų šaltiniai.
3. Automatizuoti įrodymų rinkimą
Log’ai, pakeitimų istorijos, rizikos vertinimai turi būti saugomi taip, kad bet kada būtų prieinami tikrintojams ar reguliuotojams.
4. Susieti atitiktį su incidentų valdymu
Incidentų operacijos turi būti matomos atitikties platformoje ir automatiškai atnaujinti atitikties statusą.
5. Atitiktį padaryti strategine organizacijos dalimi
Tai ne tik IT komandos atsakomybė: aukščiausio lygio vadovybė turi stebėti atitikties KPI ir priimti sprendimus remdamasi realiais duomenimis.
Kaip realaus laiko atitiktis padeda verslui?
Mažina riziką: reguliatoriaus ar auditoriaus prašymu galima pateikti įrodymus be vėlavimų.
Pagerina reagavimą į incidentus: realūs duomenys leidžia greitai reaguoti ir reguliuoti procesus.
Padeda strateginiams sprendimams: vadovybė gali matyti tikras atitikties tendencijas, o ne vien metinius ataskaitų rinkinius.
Išvada
Senasis požiūris – „atitikties tikrinimas kartą per metus“ – tampa praeitimi. Šiuolaikinės reguliavimo direktyvos ir reglamentai reikalauja, kad organizacijos nuolat generuotų, saugotų ir galėtų pateikti įrodymus apie veikiančias kontrolės priemones. Tai reiškia, kad atitiktis turi būti organiškai integruota į kasdienę operacinę veiklą, o organizacija turi būti pasirengusi pateikti įrodymus bet kuriuo metu.
Toks požiūris ne tik atitinka naujausius teisinius reikalavimus, bet ir stiprina verslo saugumą, operacinį atsparumą ir pasitikėjimą tarp klientų bei partnerių.