Kaip sukurti „kibernetinio saugumo kultūrą“ įmonėje
Nov 5, 2025
Neformalus, bet veiksmingas vadovas, kaip išmokyti komandą būti budriai.
Kibernetinis saugumas nebėra vien IT skyriaus reikalas.
Tai - komandinė disciplina, panaši į sveikos gyvensenos įpročius: jei laikosi visi, organizmas veikia stipriai.
Jei ne - pakanka vieno „cukraus pertekliaus“, ir viskas griūva.
Lygiai taip yra su kibernetiniu saugumu.
Galima turėti geriausią ugniasienę pasaulyje, bet jei kažkas paspaus ant netikros nuorodos ar įkels virusuotą failą, - žaidimas baigtas.
Tad kaip sukurti kultūrą, kurioje saugumas tampa įpročiu, o ne privaloma ataskaita?
1. Pradėkite nuo vadovybės, ne nuo IT
Kultūra visada formuojasi iš viršaus.
Jei vadovai patys ignoruoja saugumo principus - naudodami tą patį slaptažodį viskam arba siųsdami failus be šifravimo - darbuotojai elgsis taip pat.
Vadovybė turi rodyti pavyzdį:
naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją,
dalyvauti mokymuose kartu su komanda,
atvirai kalbėti apie klaidas ir pamokas.
Kai vadovas sako: „Aš pats buvau apgautas phishing laiško“ - tai kuria pasitikėjimą ir rodo, kad saugumas nėra tabu.
2. Pamirškite „mokymus dėl varnelės“
Daug įmonių kibernetinio saugumo mokymus atlieka tik todėl, kad „reikia“.
Darbuotojai žiūri 30 minučių video, paspaudžia „next“ ir grįžta prie darbo.
Rezultatas - nulis elgsenos pokyčio.
Efektyvūs mokymai yra trumpi, interaktyvūs ir dažni:
10-15 minučių mikro pamokos kas mėnesį,
praktinės „phishing“ simuliacijos,
smulkūs testai su realiais pavyzdžiais.
Svarbiausia - ne teorija, o kontekstas.
Kalbėkite apie realius incidentus iš savo sektoriaus - tai labiau paveikia nei bendri patarimai.
3. Sukurkite „psichologiškai saugią“ aplinką
Darbuotojai bijo pranešti apie incidentą, jei jaučiasi, kad bus nubausti.
Tačiau būtent pirmos valandos po klaidos dažnai lemia, ar situacija taps rimta.
Saugumo kultūra kuriama tada, kai darbuotojas gali pasakyti:
„Atrodo, kad paspaudžiau netinkamą nuorodą“
ir išgirsti:
„Ačiū, kad pranešei - dabar galime reaguoti greitai.“
Ne bausmės, o mokymasis - štai kas kuria budrumą.
4. Integruokite saugumą į kasdienius įpročius
Saugumo kultūra atsiranda ne iš politikų, o iš rutinos.
Pavyzdžiui:
kiekvienas mėnesio pradžioje pakeičia slaptažodžius;
kiekvienas el. laiškas iš išorinio siuntėjo pažymimas etikete „[Iš išorės]“;
kiekvienas projektas turi paskirtą „saugumo ambasadorių“ - žmogų, kuris primena, ką verta patikrinti prieš paleidžiant naują sistemą.
Kai saugumas tampa natūralia dalimi darbo dienos - kultūra pradeda gyventi pati.
5. Naudokite istorijas, o ne skaičius
Skaičiai neveikia.
„90 % atakų prasideda nuo žmogaus klaidos“ - skamba kaip reklaminis šūkis.
Bet jei pasakote istoriją - „mūsų partnerio įmonėje viena klaida kainavo mėnesį prastovos“ - poveikis visai kitas.
Žmonės mokosi per emociją, ne per procentus.
Pasakokite, kas nutiko, kaip atrodė, ką būtų galima padaryti kitaip.
Tokios istorijos tampa „vidiniais mitais“, kurie formuoja elgesį ilgiau nei bet kuris pdf.
6. Įtraukite komandą į kūrimą
Nieko nėra veiksmingiau, nei kai darbuotojai patys prisideda prie sprendimų.
Sukurkite „Saugumo savaitę“ ar „Cyber Challenge“ - paprastą iniciatyvą, kur komanda dalinasi idėjomis, kaip apsisaugoti, kur aptariamos naujausios apgavystės.
Kai žmonės jaučiasi įtraukti, jie saugo ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad tai jų pačių aplinka.
7. Automatizuokite tai, kas kartojasi
Saugumo kultūra nėra vien žmonių elgesys - tai ir sistemos, kurios palaiko gerus įpročius.
Automatiniai priminimai keisti slaptažodžius, TIS2/BDAR šablonų generavimas, automatizuoti įsivertinimai - visa tai mažina žmogiškų klaidų tikimybę.
Kai komanda mato, kad procesai veikia sklandžiai, ji labiau pasitiki visa sistema.
Automatizacija nėra kultūros priešas - tai jos sąjungininkas.
Išvada
Kibernetinio saugumo kultūra neatsiranda iš direktyvų.
Ji atsiranda iš žmonių - iš smulkių kasdienių sprendimų, kurie kartu sukuria didelį skirtumą.
Norint, kad ši kultūra išliktų:
vadovai turi rodyti pavyzdį;
darbuotojai - jaustis saugūs pranešdami;
o procesai - veikti be trinties.
Kai tai pasiekiama, TIS2 ir GDPR atitiktis tampa natūrali, o ne primesta.
Ir tada kibernetinis saugumas nebėra tik taisyklės - tai tampa komandos DNR.